peržarga

péržarga sf. (1) klaida, padaryta metant siūlus ant mestuvų, permėtė: Nesumačiau, kai ant mestuvų siūlus per daug pakėliau, dabar reiks péržargą atitaisyt Snt. ║ peršokė vejant botagą: Prasto vijiko vytas botagas – vienos péržargos Slv.